Medžiagų evoliucija
Medžiagų evoliucija. Vienas reikšmingiausių technologinių pasiekimų, turėjusių didelę įtaką XX a. interjero dizainui, buvo plastikų ir su jais susijusių medžiagų bei gaminių atsiradimas. Tai apėmė bakelitą – pirmąjį sintetinį masiškai gaminamą plastiką, nailoną – pirmą visiškai žmogaus sukurtą pluoštą, kitas sintetines polimerines medžiagas, tokias kaip PVC ir polistireną, formuotus plastikinius gaminius (sukurtus naudojant šilumą ar slėgį) bei plastikinius laminatus.
Pasauliniai karai ir sparčiai auganti automobilių pramonė paskatino naujų medžiagų tyrimus bei pažangias technologijas, tokias kaip plastikų liejimas įpurškimo būdu ir faneros formavimas bei klijavimas. Šios inovacijos darė didelę įtaką interjero, produktų ir baldų dizainui.
Baldai, o ypač kėdės, dažnai tampa svarbiais interjero medžiaginės kokybės rodikliais. Galbūt dėl savo mažesnio mastelio (lyginant su kambariais ar pastatais), kėdės dažnai tampa eksperimentine erdve naujoms medžiagoms ir gamybos procesams išbandyti. Jos tampa ikoniškomis, nes įkūnija savo laikmečio medžiagines inovacijas ir daro įtaką tolimesniam medžiagų pritaikymui, įskaitant architektūrinę aplinką.
Tarp žymiausių pavyzdžių galima paminėti: Thonet kėdę Nr. 14 (1859 m.), kuri buvo viena pirmųjų masiškai gaminamų kėdžių, sukurta naudojant lenktą medieną; Marcelo Breuerio „Wassily“ kėdę (1920 m.), kuri įtvirtino besiūlio plieninio vamzdžio naudojimą; Charleso ir Ray Eamesų „Shell“ kėdę (1952 m.) – pirmąją masiškai gaminamą plastikinę kėdę, taip pat jų „molded plywood“ (lietos faneros) kėdžių šeimą, kurią iki šiol gamina „Vitra“; bei Robino Day’aus polipropileno kėdę, sukurtą Hille kompanijai 1963 m.
1956 m. plastikas pirmą kartą buvo panaudotas automobilio kėbului (Citroën DS modelyje) bei tapo neatsiejama kosminių erdvėlaivių komponentų dizaino dalimi.
Šie technologiniai pasiekimai įkvėpė daugelį dizainerių, kurie savo stiliaus kryptį ir medžiagų pasirinkimą grindė šiomis pramonės šakomis. Puikus to pavyzdys – „Ateities namas“ („House of the Future“):
Vienas ryškiausių Smithsonų popmeno ideologijos išraiškų buvo jų sukurta vizionieriška „modelinė namų ateitis“, pristatyta 1956 m. parodoje „Daily Mail Ideal Home Exhibition“. Šį projektą, kurį daugiausia kūrė Alison, sudarė plastikinė konstrukcija, skirta masinei gamybai kaip vientisas vienetas, o ne atskiros dalys. Namas buvo aprūpintas inovatyviomis, futuristinėmis savybėmis, tokiomis kaip savaime išsivalanti vonia, lengvai valomi kampai bei nuotoliniai valdymo pultai televizoriui ir apšvietimui.
1969 m. įvykęs žmogaus nusileidimas Mėnulyje turėjo didžiulį poveikį visuomenės nuotaikoms ir kolektyvinei vaizduotei. Populiarioji kultūra įsitraukė į ateities vizijas ir perteikė jas plačiajai visuomenei – „Kosmoso amžiaus“ estetika atsispindėjo muzikoje, madoje ir kine, taip pat darė įtaką interjero dizainui bei naudojamoms medžiagoms.
1960–1970 m. plastiko gamyba pasiekė neregėtas aukštumas – menininkai ir dizaineriai eksperimentavo su naujomis šių medžiagų galimybėmis, pritaikydami jas baldams, produktams, drabužiams bei buitinėms tekstilėms. Plastikai buvo lengvai prieinami ir paprastai pakeičiami („vienkartiniai“), o tai puikiai atitiko popmeno estetiką bei vartotojų siekį nuolat ieškoti naujovių – tendencija, kuri išlieka aktuali iki šių dienų.
Technologinė ir gamybinė pažanga, skatinama ekonominių, mokslinių ir aplinkosauginių veiksnių, nuolat keičia interjero dizainui prieinamų medžiagų spektrą ir jų pritaikymo galimybes.
