Žvakės, jas dažnai matome privačiuose ir viešuosiuose interjeruose, tačiau tikrai ne visuomet žinome, kokias geriau pasirinkti ne vien tik, kad retkarčiais pasimėgauti gyvos ugnies kompanija, bet ir tam, kad papuošti erdvę. Kas jau kas, bet šie vaško gaminiai, tikrai pasižymi aukštomis dekoratyvinėmis savybėmis, padeda pabrėžti patalpos individualumą.

Šiuolaikinių žvakių prototipas, kadaise, buvo paprasčiausia skylė akmenyje į kuria pripildavo riebalų ir padegdavo. Taip buvo daroma maždaug prieš dvidešimt tūkstančių metų. Vėliau, jau pirmojo tūkstantmečio pradžioje, į indą su aliejumi ar riebalais, buvo įkišamas audeklas arba medienos gabalas. Tuo būdų atsirado dagtis, kad užtikrintu ilgesnį degimą.

Bičių vaškas, žvakių gamyboje imtas naudoti tik XV amžiuje, tačiau buvo neapsakomai brangus, todėl tokį malonumą sau leisti galėjo tik ypatingai turtingi žmonės.

XVIII amžiuje išsivysčius banginių medžioklei, iš jų galvos buvo išgaunama medžiaga pavadinimus Spermacetas iš šios medžiagos būdavo gaminamos žvakės. XIX amžiuje atsiradus parafinui, žvakių gamyboje imta naudoti ši medžiaga, ko pasekoje jos tapo labiau prieinamos ir dar labiau išplito. Atsiradus elektros energijai, jos imtos naudoti tik ritualiniams ir dekoratyviniams tikslams.

Kas šiandien yra žvakė?

Mūsų dienomis įvairios žvakės naudojamos gyvenamųjų, restoranų, barų ir kitų erdvių interjeruose. Jos būna keleto rūšių:

• pati paprasčiausia, pailgos formos žvakė, kurios panaudojimas gali būti labai platus;
• aromatinė, degdama skleidžia malonų aromatą;
• dekoratyvinė, įmantrių formų bei spalvų, gali būti dažyta ar drožinėta papildomai;
• taip vadinamos arbatinės, kurios taip pat gali būti naudojamos ant vandens paviršiaus, neskęsta;
• gelinės, pagamintos iš specialios medžiagos.

Žvakių rūšių yra kur kas daugiau, čia suminėjome tik pačias populiariausias ir dažniausiai sutinkamas jų rūšis.

Dideles, dekoratyvines žvakes dažnai naudoja dizaineriai, norintys interjerą paversti išskirtiniu, įnešti į jį ypatingos šilumos bei dvasios.