Kai kuriame interjerą, turime įsivaizduoti ne tik jo formas, bet ir spalvas, tekstūras, raštus, bendrą kompoziciją. Visa tai galima perteikti įvairiais būdais: piešiant ranka, kuriant maketus, naudojant medžiagų pavyzdžius ar kuriant virtualią aplinką su CAD programomis. Tai įrankiai, kurie padeda ne tik išreikšti idėjas, bet ir jas komunikuoti su kitais.
Iš esmės piešimas – tai tiesiog eskizas popieriuje, turintis tam tikrą tikslą. Tačiau piešimas gali būti kur kas daugiau: tai stebėjimo, analizės, idėjų rinkimo ir perteikimo procesas. Kartais piešiniai išeina už dviejų matmenų ribų – jie tampa medžiagų ir objektų koliažais, erdviniais eskizais, kurie padeda atrasti naujas dizaino galimybes.
Nuo Renesanso laikų piešiniai buvo pagrindinė priemonė erdvėms kurti ir perteikti. Per ilgą laiką susiformavo tam tikros piešimo taisyklės – planai, pjūviai, fasadai, skirtingo storio linijos, šešėliavimas. Šios priemonės leidžia ne tik vizualizuoti erdvę, bet ir padeda ją suprojektuoti bei pastatyti.
Praktiškai kalbant, piešiniai ir modeliai yra pagrindinės priemonės, kurios leidžia bendrauti su kitais projekto dalyviais – architektais, inžinieriais, klientais, statybininkais. Jie tampa diskusijų centru: juose galima pridėti naujos informacijos, ištrinti nereikalingus elementus, išsiaiškinti problemas ir rasti geriausius sprendimus.
Vis dėlto, nors piešimas yra pagrindinė dizaino dalis, jis turi savo ribas. Eskizai ar brėžiniai gali užsiminti apie tam tikras medžiagas ar erdvės pojūtį, bet jie ne visada gali perteikti visą patyrimą. Kaip teigia architektūros teoretikas Robin Evans, tam tikri erdvės menai – instaliacijos, performansai ar landšafto kūriniai – negali būti pilnai išreikšti vien tik piešiniuose. Pavyzdžiui, jei bandytume perteikti James Turrell šviesos instaliaciją per planus ir pjūvius, jie atrodytų kaip labai paprastas dizainas, nes iš brėžinių neatsispindėtų tai, kaip šviesa ir spalvos keičia žmogaus erdvės suvokimą.
Šiandien turime dar daugiau įrankių nei anksčiau. Kuriant dizainą naudojame ne tik popierių ir pieštukus, bet ir kompiuterius, maketavimo peiliukus, kartoną, plėveles ir daugybę kitų priemonių. Technologijos, ypač CAD programos, per pastaruosius 30 metų iš esmės pakeitė projektavimo procesą. Viena vertus, kompiuterinis piešimas gali atitolinti mus nuo ranka pieštų eskizų ir medžiagiškumo pojūčio. Kita vertus, jis suteikia galimybę greičiau atlikti pakartotinius darbus, lengviau eksperimentuoti su erdve ir netgi sujungti kompiuterinius brėžinius su rankiniais eskizais, kuriant hibridinius dizaino sprendimus.
Visi šie metodai ir įrankiai – tai tik priemonės. Svarbiausia yra tai, kaip jas naudojame savo idėjoms perteikti ir kaip jos padeda kurti įtraukiančias, harmoningas ir funkcionalias erdves.
