Dizaino vystymas – tai viena svarbiausių interjero projektavimo fazių, kurioje pirminės idėjos pradeda įgauti apčiuopiamą formą. Tai procesas, kuriame kūrybinės vizijos testuojamos, gryninamos ir pritaikomos realioms sąlygoms, o kiekvienas sprendimas tampa svarbiu žingsniu link galutinio rezultato. Šiame etape dizaineris ne tik derina estetinius elementus, bet ir pradeda gilintis į medžiagų pasirinkimo svarbą – kaip jos išreiškia pagrindinę koncepciją, kokią emociją ar nuotaiką kuria, kaip funkcionuoja erdvėje ir kaip įsilieja į esamą kontekstą.
Medžiagos čia tampa ne tik dekoratyviniu elementu, bet ir dizaino kalbos dalimi – per jų tekstūrą, spalvą, paviršių ir šviesos sąveiką atsiskleidžia pagrindinės dizaino idėjos. Ar tai minimalizmas, skandinaviškas švarumas, brutalizmo griežtumas ar šiltas organiškumas – visa tai perteikiama per pasirinktų medžiagų charakterį.
Dizaino vystymas: nuo idėjos iki išbaigto sprendimo
Dizaino vystymo metu taip pat svarbu galvoti apie pavyzdžių pateikimo būdus – kaip efektyviai pristatyti medžiagas klientams, kaip jas sukomponuoti į medžiagų stendą ar objektą, kuris ne tik informuotų, bet ir įkvėptų. Tai etapas, kuriame dizaineris mokosi kalbėti ne vien žodžiais ar brėžiniais, bet per medžiagų paviršius, jų santykius ir subtilias kompozicijas.
Būtent šiame kūrybos etape dizainas pereina iš idėjų pasaulio į realią patirtį – apgalvotas, argumentuotas, vizualiai ir jutimiškai įtaigus.
Brėžiniai ir modeliai
Dizaino koncepcija jau suderinta, tuomet ateina laikas ją detalizuoti ir paversti tvirtesniu, išbaigtu dizaino pasiūlymu. Tam pasitelkiami įvairūs brėžiniai bei modeliai, kurie padeda ne tik išbandyti idėjas, bet ir aiškiai perteikti dizaino sumanymus. Šiame etape naudojami metodai gali skirtis nuo tų, kurie buvo taikomi pirminiame koncepcijos kūrimo procese.
Nors ir toliau išlieka svarbios tiek kompiuterinės projektavimo (CAD) programos, tiek laisvos rankos piešimo technikos, dabar jos labiau orientuotos į detalų erdvinį sprendimą bei mastelio tikslumą. Dažnai taikomas įvairių brėžinių derinys, apimantis tiek dvimatę, tiek trimatę grafiką. Pavyzdžiui, galima naudoti planus, paryškintus pjūvius, fasadus, aksonometrinius vaizdus ir perspektyvinius piešinius.
Būtent perspektyviniai piešiniai šiame etape tampa vienu svarbiausių įrankių interjero dizaineriui. Jie leidžia ne tik giliau analizuoti idėjas, bet ir vizualiai patraukliai jas pateikti klientui. Perspektyva padeda perteikti skirtingus interjero rakursus, parodo, kaip tarpusavyje dera medžiagos ir kaip erdvėje pasiskirsto šviesa.
Ne mažiau svarbūs yra ir fiziniai modeliai, kurie suteikia dar daugiau aiškumo ir išraiškingumo dizaino vizijai. Tokie modeliai yra ne tik informatyvūs, bet ir vizualiai patrauklūs, o jų nuotraukos gali būti papildomai apdorojamos kompiuteriu, sukuriant skirtingas perspektyvas. Be to, klientai dažnai lengviau supranta erdvės sprendimus, kai jie pateikiami fizinių modelių pavidalu, nei per brėžinius ar skalių piešinius.
Šis detalizavimo procesas padeda užtikrinti, kad galutinis dizaino sprendimas būtų aiškiai suvokiamas ir išpildytas taip, kaip sumanyta.
Kompiuterinis projektavimas (CAD) – nuo idėjos iki realybės
Šiuolaikinės kompiuterinės projektavimo (CAD) technologijos leidžia kurti įspūdingus ir itin patrauklius interjero vaizdus, perteikiančius būsimos erdvės atmosferą. Šie vaizdai gali būti derinami su laisvos rankos piešiniais bei modelių nuotraukomis, taip sukuriant unikalius, emocingus ir įtraukiančius interjero vaizdinius.
Daugelis programinės įrangos paketų suteikia galimybę nuskenuoti ir integruoti įvairias medžiagas, derinti jas su renderintais brėžiniais ar net esamos vietos nuotraukomis. Tai leidžia sukurti ne tik fotorealistinius erdvės atvaizdus, bet ir abstraktesnes, menines interpretacijas.
CAD technologijos taip pat atveria galimybę eksperimentuoti su interjero kintamaisiais – keisti spalvas, medžiagas, produktus, analizuoti, kaip skirtingos apdailos detalės tarpusavyje dera. Be to, galima simuliuoti, kaip natūrali šviesa įvairiu paros metu keičia medžiagų tekstūras ir spalvų sodrumą.
Vienas didžiausių CAD privalumų – galimybė greitai ir lengvai koreguoti vaizdą, keičiant medžiagų, spalvų ar apšvietimo derinius. Tai suteikia dizaineriams lankstumo eksperimentuoti su įvairiais interjero sprendimais ir atrasti geriausiai tinkantį variantą dar prieš pradedant realius darbus.
Tai kompiuterinė vizualizacija, kurioje preciziškai perteikiama, kaip natūrali ir dirbtinė šviesa sąveikauja su skirtingais interjero paviršiais: faktūriniu medžiu, ritmingais raštais ir subtiliais, šviesą reflektuojančiais elementais. Šiame modelyje galima įžvelgti, kaip skirtingu paros metu kinta medžiagų tonai, kaip paviršiai atspindi ar sugeria šviesą, formuodami erdvės nuotaiką. Vizualizacija ne tik perteikia estetinę kompoziciją, bet ir padeda iš anksto pajausti būsimos erdvės atmosferą – tai tarsi pažvelgimas į interjerą per architekto akis.
Norėdama sukurti šį vaizdą, Portsmuto universiteto studentė Fiona Damiano žingsnis po žingsnio atliko šiuos darbus:
- Pastato plano importavimas į „SketchUp“ – pirmiausia Fiona įkėlė esamą pastato planą į „SketchUp“ programą ir, remdamasi juo, sukūrė trimačio modelio struktūrą.
- Kampo pasirinkimas ir vizualizacija su „Podium“ – išsirinkusi konkretų vaizdo kampą (šiuo atveju – parduotuvės interjero), ji jį vizualizavo naudodama „Podium“ įrankį ir išsaugojo kaip JPEG formato failą.
- Alternatyvių stilių eksportavimas – tą patį vaizdą Fiona eksportavo keliais skirtingais stiliais: „vieliniu karkasu“ (wireframe), „baltas su kontūrais“ (white with lines) ir „spalvotas su skaidrumu“ (colored transparent). Visi vaizdai buvo išsaugoti kaip atskiri JPEG failai.
- Visų sluoksnių sujungimas „Photoshop“ programoje – skirtingi JPEG failai buvo atidaryti „Photoshop“ aplinkoje ir sudėti vienas ant kito kaip atskiri sluoksniai, visiškai sutapdinti.
- „Podium“ vizualizacija – viršutinis sluoksnis – galutinė, realistiškai atrodanti „Podium“ vizualizacija buvo patalpinta virš visų kitų sluoksnių.
- Kiekvieno sluoksnio ištrynimas gumyte – naudodama „Photoshop“ trintuką (rubber tool), Fiona po truputį trynė tam tikras kiekvieno sluoksnio vietas, taip išryškindama po apačia esančius vaizdus. Taip suformuotas sluoksnių derinys kūrė įdomią, daugiasluoksnę tekstūrą.
- Papildomas sluoksnių redagavimas – kai kurie sluoksniai buvo papildomai redaguojami: vieni desatūruoti (panaikintos spalvos), kiti paryškinti spalvomis ar medžiagomis, kai kuriems pritaikyti meniniai filtrai, pavyzdžiui, pieštuko ar eskizo efektas.
Šis kruopštus ir kūrybiškas procesas leido sukurti vizualiai dinamišką interjero vaizdą, kuriame dera techninis tikslumas, estetinė nuojauta ir meninis eksperimentas.
Medžiagų stendai ir pavyzdžių objektai – kaip perteikti interjero esmę per medžiagą
Vienas iš efektyviausių būdų perteikti brandžią interjero koncepciją – medžiagų stendas (angl. sample board) arba medžiagų objektas – tarsi mažosios architektūros kūrinys, sukurtas iš realių, parinktų medžiagų. Tokie stendai puikiai papildo brėžinius ir 3D modelius, suteikdami galimybę klientui „pajusti“ interjerą – ne tik vizualiai, bet ir fiziškai.
Kaip byloja pats pavadinimas, medžiagų stendas – tai tiksliai parinktų spalvų, apdailų ir faktūrų rinkinys, atspindintis siūlomą dizaino sprendimą. Be to, kartu gali būti pateikiami didesni tam tikrų detalių – pavyzdžiui, santechnikos ar furnitūros – pavyzdžiai, padedantys įvertinti visumos dermę.
Svarbu suprasti, kad ir pats stendo kūrimas yra dizaino užduotis. Medžiagos turi būti išdėstytos proporcingai, estetiškai ir – svarbiausia – perteikti koncepcinę interjero idėją. Pavyzdžiui, jei projektuojamas interjeras minimalistinis, tai ir stendo kompozicija turi būti aiški, santūri, be vizualinio triukšmo. Jei projekte akcentas yra ryški oranžinė spalva – ji turi būti pateikta tik tokia proporcija, kokia bus naudojama visoje erdvėje, kad nesudarytų klaidingo įspūdžio ir „neužgožtų“ kitų elementų.
Tradicinė forma – tai kartono ar medžio pagrindu sukomponuotas stendas. Medžiagos gali būti įstatomos į rėmus, klijuojamos ant paviršiaus ar įleidžiamos į išpjovas, leidžiančias išlaikyti skirtingų storių medžiagų lygumą. Tačiau šiuolaikinis dizainas leidžia žengti dar toliau – kurti erdvinius, skulptūrinius stendus, pavyzdžiui, dėžutes, stalčiukus, atverčiamas mini „spinteles“, atitinkančias interjero idėją ir praktiškas naudojimui.
Toks stendas turi ne tik estetinę, bet ir funkcinę vertę – jis turi būti mobilus, lengvai transportuojamas, nes tikėtina, kad bus pristatomas skirtingose erdvėse ir susitikimuose.
Kita galimybė – skaitmeniniai medžiagų stendai, skirti prezentacijoms ekrane. Juose gali būti naudojami internete rasti ar paties dizainerio nuskenuoti pavyzdžiai (su atsakingu šaltinių nurodymu). Nors ši forma yra patogi, greita ir vizuali, ji neturi vieno esminio elemento – fizinių pojūčių: tikros faktūros, paviršiaus šilumos, kvapo, šviesos žaismo.
Medžiagų stendas dažnai tampa projekto tvirtinimo įrankiu – tai momentas, kai klientas galutinai patvirtina dizaino kryptį prieš pradedant detaliųjų brėžinių, specifikacijų ir techninės dokumentacijos rengimą.
Tai daugiau nei reprezentacija – tai gyvas, apčiuopiamas interjero pažadas.
Medžiagų pristatymo stendai nebūtinai turi būti nuobodžiai plokšti ar tiesiog suklijuoti ant kartono. Šiuolaikinė interjero dizaino praktika skatina ieškoti kūrybiškesnių, inovatyvių būdų medžiagoms pateikti – taip ne tik perteikiama idėja, bet ir pademonstruojama dizainerio konceptualus mąstymas bei estetinė pajauta.
