Projektas: kliento vizija ir dizaino užduotis

Projektas: kliento vizija ir dizaino užduotis

Projektas: kliento vizija ir dizaino užduotis. Interjero dizaino projektas prasideda nuo projekto užduoties – tai dokumentas, kuriame apibrėžiama kliento ar vartotojų grupės iškelta erdvinė problema ar poreikis. Projekto užduotis dažnai yra „gyvas“ dokumentas, kuris per visą dizaino procesą yra nuolat analizuojamas, koreguojamas ir tobulinamas per diskusijas bei kūrybines iteracijas.

Mažesniuose projektuose šis procesas gali apsiriboti tiesioginiu dialogu tarp kliento ir interjero dizainerio. Tačiau didesniuose projektuose į procesą dažniausiai įtraukiami įvairių sričių specialistai, tokie kaip:

• Konstrukcijų inžinieriai,
• Mechaninių, elektros ir aplinkosauginių sistemų inžinieriai,
• Apšvietimo dizaineriai,
• Grafinio dizaino specialistai,
• Kainodaros konsultantai,
• Projekto vadovai.

Nors galutinėje projekto užduotyje dažniausiai nėra konkrečiai įvardijamos medžiagos, ji nustato tam tikrus kriterijus, kurie padės priimti medžiagų pasirinkimo sprendimus. Tai gali būti:

• Prekės ženklo ar vizualinio įvaizdžio reikalavimai;
• Biudžeto, kokybės ar darbų vykdymo terminai;
• Siekiama emocinė interjero atmosfera;
• Funkciniai, jutiminiai, techniniai ar tvarumo aspektai.

Tokiu būdu projekto užduotis tampa ne tik dizaino gairėmis, bet ir pamatiniu pagrindu, kuris formuoja visus tolesnius sprendimus – įskaitant ir medžiagų pasirinkimą.

Vizualinis identitetas

Klientas gali pasirinkti dizainerį dėl jo unikalaus stiliaus ir estetinės vizijos, kuri atitinka kliento vertybes ir siekiamus įvaizdžio tikslus. Dizainerio identitetas dažnai atsiskleidžia jo portfolio ir studijos filosofijoje, kuri gali sutapti su kliento prekės ženklo ar interjero vizija.

Tačiau dizaineris gali būti pasirinktas ir dėl savo gebėjimo interpretuoti, perprasti ir išplėsti kliento viziją. Tokiais atvejais dizaineriai dažnai dalyvauja konkurse, kurio metu jie pristato savo idėjas ir siūlo kūrybinius sprendimus pagal pateiktą projekto užduotį. Per šį procesą dizaineriai turi pademonstruoti savo gebėjimą paversti kliento įvaizdį ar prekės ženklą į įkvepiančią, novatorišką erdvę.

Šis prisitaikantis, „chameleoniškas“ dizainerio vaidmuo suteikia galimybę dirbti su įvairiausiais klientais ir labai skirtingais pastatais, kuriems reikalingos kontrastingos medžiagos ir dizaino sprendimai.

Medžiagų parinkimas ir vizualinio identiteto kūrimas

Atsakydamas į kliento užduotį, dizaineris dažniausiai surenka vizualinių nuorodų rinkinį, į kurį gali įeiti:

• Įkvėpiantys vaizdai,
• Spalvų paletės,
• Medžiagų pavyzdžiai.

Šios medžiagos tampa kliento identiteto išraiška ir gali atitikti tam tikras vertybes, pavyzdžiui:

• „Stiprybė“ – tvirtos, masyvios ir ilgaamžės medžiagos (betonas, akmuo, metalas);
• „Atvirumas“ – lengvos, permatomos struktūros (stiklas, šviesūs atspalviai, natūralios medžiagos);
• „Ekologiškumas“ – tvarūs, perdirbti ar natūralūs elementai (mediena, žalieji augalai, ekologiškos dangos).

Be esminių interjero medžiagų, ši vizualinė medžiagų koncepcija gali būti susijusi ir su kitomis kliento prekės ženklo dalimis, tokiomis kaip:

• Produktų dizainas,
• Baldai,
• Grafiniai elementai (logotipai, šriftai, pakuotės dizainas),
• Darbuotojų apranga (uniformos, spalviniai sprendimai).

Ši medžiagų ir vizualinių nuorodų kolekcija yra nuolat tobulinama ir pritaikoma, kol galiausiai suformuojama suderinta dizaino paletė, atspindinti kliento unikalų identitetą ir prekės ženklo vertybes.

Vizualinės tapatybės kūrimas ir medžiagų pasirinkimas

Ne visi klientai turi aiškiai apibrėžtą vizualinį identitetą ar prekės ženklo įvaizdį, todėl viena iš dizainerio užduočių yra padėti klientui suformuluoti jų viziją. Šis procesas yra svarbi projekto užduoties vystymo dalis, suteikianti dizaineriui daugiau kūrybinės laisvės ir galimybę siūlyti įvairias vizualines interpretacijas, kurios gali būti:

• Eksperimentinės ir novatoriškos – siūlant netikėtas medžiagų derinimo idėjas;
• Žaismingos ir kūrybiškos – kuriant unikalią atmosferą arba stiprinant išskirtinį interjero charakterį;
• Emocinės ir simbolinės – atspindinčios kliento vertybes per spalvas, tekstūras ir medžiagas.

Tokiu būdu dizaineris ne tik kuria erdvinį įvaizdį, bet ir formuoja kliento identiteto išraišką per interjerą, pasirinkdamas tinkamas spalvas ir medžiagas, kurios stiprina norimą įspūdį.

Prekės ženklo ir medžiagų santykis

Dizaineriams dažnai tenka apmąstyti, kaip medžiagos ir spalvos gali sustiprinti prekės ženklo identitetą. Šiame procese gali padėti kūrybinė užduotis, kuri leidžia analizuoti kliento ar žinomo prekės ženklo vizualinius aspektus per asociacijas:

Kūrybinė projekto užduotis: prekės ženklo identifikavimas per metaforas

Pasirinkite konkretų klientą arba prekės ženklą (pvz., žinomą prekybos, viešbučių tinklą ar technologijų kompaniją). Atsakykite į šiuos klausimus, įsivaizduodami, kad „Aš“ atstovauja prekės ženklą:

• Jei būčiau automobilis, koks būčiau?
• Jei būčiau šuo, koks būčiau?
• Jei būčiau drabužis, koks būčiau?
• Jei būčiau augalas, koks būčiau?
• Jei būčiau baldas, koks būčiau?

Pabandykite dar kartą atsakyti į šiuos klausimus, vengdami akivaizdžių ar stereotipinių atsakymų.

• Kaip keičiasi atsakymai, jei ieškote netradicinių palyginimų?
• Ar šios metaforos padeda geriau suprasti prekės ženklo charakterį?

Prekės ženklo vertybių perkėlimas į interjero medžiagas

Išanalizuokite savo atsakymus ir pabandykite identifikuoti bendras charakteristikas ir vertybes. Sudarykite raktinių žodžių sąrašą (pvz., „inovatyvus“, „patikimas“, „žalias“, „energingas“, „elegantiškas“).

Medžiagų pritaikymas pagal identitetą

• Kaip šios vertybės gali būti išreikštos per spalvas, tekstūras ir medžiagas?
• Ar jos rodo, kokios medžiagos turėtų būti naudojamos (pvz., šilti, natūralūs paviršiai prieš ryškų, sintetinį plastiką)?
• Kokius tiekėjus ar gamintojus būtų galima pasirinkti, kad sustiprintumėte šį identitetą?

Surinkite medžiagų pavyzdžius, kurie atitinka šiuos raktinius žodžius, ir apmąstykite, kaip jos gali būti panaudotos interjere.

• Kokį įspūdį jos sukuria?
• Ar jos atspindi pasirinkto prekės ženklo vertybes?
• Kokias emocijas jos sukelia vartotojui ar lankytojui?

Medžiagų analizė realiuose interjeruose

Pasirinkti tinkamas medžiagas skirtingiems kontekstams ir funkcijoms gali būti sudėtinga. Todėl rekomenduojama atlikti praktinį tyrimą, kuris padėtų geriau suprasti skirtingų medžiagų savybes ir pritaikomumą.

Tyrimo užduotis: medžiagų analizė dviejuose skirtinguose pastatuose

Apsilankykite dviejuose kontrastingos paskirties pastatuose, pavyzdžiui:

• Ligoninėje ir
• Aukštos klasės mažmeninės prekybos parduotuvėje.

Apmąstykite:

• Kokios medžiagos naudojamos kiekviename pastate atitinkamoms funkcijoms (sienoms, grindims, luboms, turėklams ir kt.)?
• Kuo skiriasi jų estetinės, funkcinės ir techninės savybės?
• Kokie yra jų panašumai ir skirtumai?

Problemos ir sprendimai

• Ar pastebite kokių nors medžiagų priežiūros ar ilgaamžiškumo problemų?
• Kaip galėtumėte patobulinti medžiagų specifikaciją, kad jos būtų ilgaamžiškesnės, lengviau prižiūrimos ar geriau atitiktų paskirtį?

Apibendrinimas: kaip tyrimai formuoja medžiagų pasirinkimą

Išanalizuokite savo tyrimo rezultatus ir išskirkite esmines įžvalgas:

• Kokios medžiagų savybės yra svarbiausios skirtingiems kontekstams?
• Kaip šios įžvalgos gali padėti priimti pagrįstus sprendimus apie medžiagų pasirinkimą jūsų pačių projektuose?

Šis metodas leidžia ne tik geriau suvokti interjero medžiagų funkcionalumą, bet ir stiprinti savo, kaip dizainerio, pasitikėjimą medžiagų parinkimo procese.

Galite naudoti šią lentelę, kad sistemingai rinktumėte pastabas atliekant medžiagų analizės užduotį:

Kaip naudoti šią lentelę?

1. Pildykite pastabas realiu laiku lankydamiesi objektuose.
2. Lyginkite funkcinius ir estetinius skirtumus, kad suprastumėte, kaip medžiagos tarnauja skirtinguose kontekstuose.
3. Identifikuokite problemines sritis (pvz., aukšta priežiūros kaina, prasta atsparumo drėgmei savybė).
4. Sugalvokite alternatyvius sprendimus – kaip galėtumėte patobulinti medžiagų specifikaciją?

Šis pratimas padės priimti informuotus sprendimus apie medžiagų pasirinkimą savo dizaino projektuose.

Kaina, kokybė ir projekto trukmė

Projekto užduotyje ne tik apibrėžiama kliento vizija interjerui, bet ir pateikiami kiti svarbūs veiksniai, tokie kaip biudžetas (dažniausiai numatytas „kainų planas“) ir projekto įgyvendinimo terminai. Šie veiksniai dažnai tampa esminiais dizainerio darbo apribojimais, turinčiais įtakos medžiagų pasirinkimui ir projekto planavimui.

Daugumoje projektų tenka rasti balansą tarp trijų pagrindinių veiksnių:

1. Kaina – kiek kainuoja medžiagos ir jų įrengimas?
2. Kokybė – kaip tiksliai ir kokybiškai medžiagos bus surinktos ir sumontuotos?
3. Greitis – per kiek laiko projektas turi būti įgyvendintas?

Jei greitis yra prioritetas, gali tekti rinktis lengviau prieinamas ar pigesnes medžiagas, kurios ne visada pasižymi aukščiausia kokybe. Jei kokybė yra svarbiausia, tada projektas gali užtrukti ilgiau ir reikalauti didesnių finansinių išteklių.

Medžiagų pasirinkimas pagal projekto prioritetus

Dizaineris turi iš anksto išsiaiškinti kliento prioritetus, kad galėtų priimti tinkamiausius sprendimus.

• Jei klientas nori greitai įgyvendinamo projekto (pvz., viešbučių tinklo ar mažmeninės prekybos projektas), dizaineris turėtų:
  • Pasirinkti greitai pristatomas ir lengvai montuojamas medžiagas;
  • Patikrinti medžiagų prieinamumą ir tiekimo terminus;
  • Užtikrinti, kad rangovas turės pakankamai laiko užsakyti ir sumontuoti medžiagas.
• Jei projektas yra laikinas sprendimas (pvz., parodų stendai, pop-up parduotuvės), tada:
  • Medžiagos gali būti ne tokios ilgaamžės, bet ekonomiškesnės;
  • Svarbu įvertinti perdirbimo ar antrinio panaudojimo galimybes, kad po projekto jos nebūtų tiesiog išmetamos.

Intuityvus dizainerio požiūris į medžiagas

Nors projekto užduotyje dažniausiai nenurodomos konkrečios medžiagos, patyrę dizaineriai dažnai turi intuityvų suvokimą, kokios medžiagos geriausiai atitiks projekto tikslus. Medžiagų paletė turi išlaikyti funkcinių, techninių, estetinių ir jutiminių savybių balansą – tai vienas didžiausių interjero dizaino iššūkių.

Kaip užtikrinti balansą:

• Funkcionalumas – ar medžiaga atitinka interjero paskirtį ir naudojimo intensyvumą?
• Techninės savybės – ar ji atspari dėvėjimuisi, drėgmei, ugniai?
• Estetika – ar ji dera su interjero koncepcija?
• Jutiminiai aspektai – kaip ji atrodo ir jaučiasi liečiant?