Interjero idėjos per eskizus ir medžiagas
Interjero idėjos per eskizus ir medžiagas. Kai kuriame dizainą, idėjas galime generuoti įvairiais piešimo metodais, kurie padeda suprasti medžiagas ir jų galimybes.
Mąstymas „per medžiagą“
Mūsų aplinkoje esančios medžiagos gali tapti puikiu atspirties tašku kuriant erdvės koncepcijas. Dizaino procesas gali prasidėti nuo stebėjimo ir piešimo – pavyzdžiui, kankorėžio, kriauklės ar lapo eskizavimo. Piešdami galime tyrinėti formą, spalvą, tekstūrą ir struktūrą, o šie eskizai tampa įkvėpimu tolesniam kūrybiniam procesui.
Menininkės Sarah Sze ir Jessica Stockholder naudoja įvairias medžiagas, kad tyrinėtų erdvę, mastelį, spalvų kompozicijas ir skirtingų objektų derinius. Jos kuria iš kasdienių, neretai išmestų daiktų – medvilninių maišelių, vandens butelių, apelsinų, drabužių ar net transportavimo konteinerių. Įkvėpti jų kūrybos, dizaino studentai Portsmute eksperimentavo su rastais objektais, tokiais kaip elastinės juostos, vilna, kėdės, lipdukai ir šiaudeliai. Taip jie kūrė trimačius eskizus, kurie tapo interjero dizaino idėjų pagrindu.
Mąstymas „per eskizą“
Pirmosios interjero idėjos dažniausiai gimsta per eskizus ar trimačius modelius – tai kūrybiškas eksperimentavimas, derinamas su analize.
Šis procesas gali vykti dviem būdais: dizaineris gali turėti idėją ir tada ją piešti, arba atvirkščiai – eskizuodamas ir modeliuodamas jis gali rasti naują sprendimą erdvės dizainui. Šis metodas nėra linijinis ar nuspėjamas, tačiau dažnai jis veda prie svarbiausio eskizo – piešinio, kuris išgrynina pagrindinę dizaino koncepciją. Be to, eskizai naudojami ir vėlesniuose etapuose, siekiant išspręsti detales, medžiagų sujungimus ir kitus subtilius elementus.
Eskizų knyga – kūrybinio proceso kelionė
Eskizavimas yra neatsiejama dizaino kūrimo dalis, o eskizų knyga – nepakeičiamas įrankis. Ji tampa ne tik idėjų dienoraščiu, bet ir erdve stebėjimams, analizėms bei kūrybiniams eksperimentams.
Eskizų knygoje galima fiksuoti pastebėjimus apie medžiagas, jų savybes ir sąveiką su aplinka. Ji padeda ne tik kaupti idėjas, bet ir kelti klausimus, vertinti užfiksuotą informaciją, atrasti naujas prasmes bei planuoti tolesnį kūrybos etapą.
Nors joje gali atsirasti išbaigtų piešinių, koliažų, tapybos darbų ar fotografijų, dažniausiai eskizų knyga pripildyta greitų, analitinių piešinių, eksperimentinių brėžinių ir stebėjimo eskizų. Joje galima rasti minčių žemėlapių, schemų, įvairių medžiagų vaizdų, atspindinčių šviesos, kvapų, tekstūrų, spalvų ar net garsų įspūdžius. Taip pat čia gali būti užrašyti spontaniški pastebėjimai, vietovių matavimai ar net šiek tiek chaotiški užrašai, kurie tampa kūrybos dalimi.
Eskizų knyga svarbi ne tik pradiniame koncepcijos etape – ji yra nuolatinis kūrybinės ir intelektualinės kelionės palydovas, fiksuojantis dizainerio mintis ir idėjų vystymąsi viso projekto metu.
Laisva ranka piešti eskizai ir „piešiniai“
Kai interjero idėjos apie medžiagas ima aiškėti, dizaineriai pasitelkia įvairius metodus savo mintims išreikšti. Tai leidžia perteikti vietos dvasią, pristatyti koncepcijas ir atskleisti erdvės pojūtį – jos atmosferą, kurią formuoja medžiagos, jų paletės ir deriniai.
Šie metodai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo kūrybinių tikslų: tai gali būti tiek abstraktūs ir atmosferiniai piešiniai ar tapyba, tiek tikslesni vaizdiniai. Eskizinė perspektyva – vienas iš būdų išreikšti idėjas, tačiau medžiagų savybes interjere galima perteikti ir pasitelkus meninę raišką: abstrakciją, koliažą, asambliažą, skulptūrą, spaudą, tapybą ar įvairių tekstūrų žymėjimą. Šie kūrybiniai eksperimentai leidžia plačiai tyrinėti interjero medžiagas ir jų sąveikas, o netikėti meniniai sprendimai gali atverti naujas dizaino galimybes.
Kuriant ir vaizduojant medžiagų kokybę, svarbu įvertinti šviesos poveikį interjerui. Dizaineris turi gebėti perteikti natūralios šviesos pokyčius dienos eigoje, taip pat dirbtinio apšvietimo poveikį erdvės atmosferai. Tai reikalauja įgūdžių vaizduoti šviesos ir medžiagų sąveiką – kaip šviesa krinta ant skirtingų paviršių: tekstūruotų, atspindinčių, permatomų ar nepermatomų.
Eksperimentinis požiūris į piešimą šiame kūrybos etape leidžia tyrinėti, atrasti ir sukurti netikėtus, tačiau itin reikšmingus dizaino sprendimus.
Štrichiniai ir konceptualūs modeliai
Štrichiniai modeliai yra itin naudingi įrankiai šiame projekto etape. Kaip ir brėžiniai, modeliavimo procesas bei eksperimentinis maketavimas gali padėti atrasti sprendimus projektams. Modeliai taip pat gali būti kuriami tam, kad išbandytume alternatyvias koncepcijas ir medžiagų derinius. Naudinga šiuos metodus derinti su apšvietimu ir fotografija – tai leidžia geriau atskleisti modelių siūlomas erdvines galimybes.
Štrichinis modelis gali būti kuriamas pagal mastelį arba kaip abstrakti trimatė idėjos interpretacija.
Masteliniai modeliai gali turėti proporcingai išdėstytus elementus, pavyzdžiui, baldus, kurie padeda suprasti, kaip veikla gali paveikti erdvę. Be to, modeliui galima suteikti paviršius, kurie atspindi skirtingų medžiagų poveikį bendram erdvės įspūdžiui.
Medžiagų žodynas
Žodžiai gali būti naudojami kuriant koncepcijas ir perteikiant idėjas. Šis procesas gali apimti pavienių žodžių naudojimą, poetinius aprašymus ar išsamesnį tekstą, kuris atskleistų medžiagų atmosferinius ar pojūčių aspektus – pavyzdžiui, kaip medžiaga jaučiasi, kvepia ar skamba.
Žodžius galima derinti su brėžiniais, siekiant aiškiau perteikti idėjas ir sukurti numatomo interjero įspūdį. Tokia kombinacija padeda vizualizuoti erdves ir jų medžiagiškumą, suteikiant gilesnį supratimą apie galutinį dizaino rezultatą.
Patarimas! Rinkite medžiagų žodyną.
Dizaineriams itin svarbu turėti išsamų ir tinkamą medžiagų žodyną, kuriuo jie galėtų remtis kurdami koncepcijas bei efektyviai bendraudami su kitais dizaineriais, klientais, gamintojais ar rangovais. Šis žodynas gali apimti mokslinius apibrėžimus, techninius terminus, medžiagų gamybos ir apdailos terminologiją bei meninius ar net poetinius aprašymus.
Praktinis patarimas: naudodamiesi skaitmeninėmis priemonėmis, sudarykite kuo ilgesnį su medžiagomis susijusių žodžių sąrašą. Rūšiuokite juos abėcėlės tvarka ir papildykite iliustracijomis ar savo darytomis nuotraukomis.
Susidūrę su naujais terminais, įtraukite juos į savo asmeninį žodyną ir, jei reikia, pridėkite paaiškinimus. Nuolat praktikuokitės naudoti šį žodyną diskusijose bei pristatymuose apie medžiagas – tai padės aiškiau išreikšti idėjas ir įtikinamiau jas pristatyti.
„Vietos dvasią“ atspindintys medžiagų pavyzdžiai
Naudoti fizines medžiagas savo idėjoms perteikti ir aptarti – esminė dizainerio darbo dalis. Kaip jau minėjau ankstesniuose įrašuose, daugelis dizaino studijų yra pripildytos įvairių medžiagų pavyzdžių, kurie buvo sukaupti per ilgą laiką arba užsakyti konkretiems projektams.
Koncepcijos kūrimo etape medžiagų sprendimai dar nėra galutiniai, todėl pavyzdžiai gali būti pateikiami kaip laisvai sudėlioti objektai. Tačiau egzistuoja ir kiti būdai išreikšti idėjas:
- Koliažai ar medžiagų modeliai – tai kūrybinės technikos, leidžiančios vizualiai perteikti ir pateikti medžiagas.
- Medžiagų stendai (sample boards) gali apimti skirtingų faktūrų, spalvų ir apdailos sluoksnius, atskleidžiančius medžiagų santykį, spalvų derinius ir proporcijas.
- Medžiagų deriniai gali būti komponuojami taip, kad perteiktų bendrą koncepciją – pavyzdžiui, kaip sąveikauja naujos ir senos medžiagos ar kaip šviesa veikia skirtingus paviršius. Toks metodas leidžia sugauti esminę dizaino idėją ir išreikšti ją per skulptūrinį objektą, kurį galima palyginti su eskizu.
Koncepcijos kūrimo etape svarbu, kad dizaineriai gebėtų pristatyti savo idėjas įtraukiančiais ir vizualiai patraukliais būdais, kurie skatintų kritinį mąstymą. Tai gali lemti, ar projektas bus vystomas toliau, ir tiesiogiai paveikti būsimo dizaino kokybę.
Precedentinės vaizdinės nuorodos
Kuriant bet kokią erdvę, itin naudinga remtis vaizdinėmis precedentų nuorodomis – tai gali būti įkvepiantys projektai ar referencinės nuotraukos, padedančios generuoti koncepcines idėjas ir aiškiau jas perteikti klientui.
Atsakant į projektinę užduotį, svarbu išanalizuoti panašios paskirties erdves. Pavyzdžiui, kuriant restorano interjerą, verta tyrinėti kitus sėkmingus restoranų projektus, siekiant geriau suprasti tiek funkcinius, tiek estetinius sprendimus – kaip suprojektuotas viešųjų ir privačių zonų santykis, kokie apšvietimo, lubų ar baldų sprendimai taikyti. Tačiau precedentinis vaizdas nebūtinai turi būti susijęs su ta pačia funkcija – jis gali įkvėpti kitais aspektais, pavyzdžiui, medžiagų deriniais ar spalvų palete.
Dizaineris gali semtis įkvėpimo ir iš kitų sričių specialistų. Pavyzdžiui, audinių naudojimas mados industrijoje gali būti pritaikytas erdvės dizainui, o tam tikro baldo gamyboje taikyti medžiagų deriniai – perkelti į interjero koncepciją.
Renkant vizualines nuorodas medžiagų idėjoms perteikti, svarbu aiškiai suvokti, kodėl jos yra reikšmingos: ar dėl medžiagos konteksto, surinkimo ir konstrukcijos metodų, ar dėl unikalaus jos pritaikymo. Tai gali būti tekstūra, spalva, apšvietimas ar medžiagų kontrastas tam tikrame kontekste.
Gera praktika dizaineriams
Dizaineriui naudinga nuolat kaupti idėjų ir referencijų archyvą – tiek skaitmeninį, tiek spausdintą. Tai gali būti eskizų knygos, vizualinių idėjų aplankai ar teminės svetainės. Tokie resursai padeda ne tik kuriant konkretų projektą, bet ir suteikia įkvėpimo ateities darbams.
Vis dėlto, jei vaizdinės medžiagos šaltiniai naudojami pristatymuose ar publikuojant darbus, būtina tiksliai nurodyti informaciją: projekto pavadinimą, datą, dizainerio vardą. Jei vaizdas bus viešai skelbiamas ar atgaminamas, reikėtų susisiekti su fotografu ir gauti jo leidimą.
